Fober "menas" ;)

paslėpus akinius lentynoj
Akis keliu aukštyn nebyliai.
gal niekas ten manęs nelaukia.
Stebiu, kur debesys sau plaukia.

Paslėpus pirštines į spintą
Liečiu medelį jau septintą.
Gal jam manęs visai nereikia.
bet prilietimas džiaugsmą teikia.

paslėpusi kažkur kepurę,
stebiu ką žmonės čia sukūrę.
Gal ir nereikia jiems manęs.
bet aš stebiu. gražu ir kas?

Paslėpusi batus lauke
Aš vaikščioju takais basa.
Gal kartais kiek padus skaudena.
Bet kiek takai jausmų man mena.

Paslėpusi mintis toli
Neklausiu. Ką tu čia veiki.
Gal tau manęs visai nereikia.
Pašauk, jei rasi sunkų laiką.

Ryto aušros palytėtas
Ir sapno vaizdų užkerėtas
Tyliai brendi per pasaulį.
Nori atrasti jo dalį.

Vėjo kristalais nusėtas,
Vienas. Tik man pažadėtas.
Lašas, į akį įkritęs.
Amžiams čia pasilikęs.

Beldi nedrąsiai į širdį.
Tik nežinai, ar ji girdi?
Beldi. Vistiek nenustoji.
"Ji dar išgirs"- Sau kartoji.

Tyliai viltis ima gesti.
Tu taip bijai jos netekti.
Girgždesiu veriasi durys.
Gal šilumos kas pasiūlys?

Rimsta. Nurimsta chaosas.
Supina širdis šias juostos.
Nerimas slenka į šalį.
Jų jau išskirt nieks negali.

pirmos mano gyvenimo dienos
Bėga, prabėga lūdnos ir vienos.
Vakaras temsta. Gęsta viltis.
Paslaptį saugo tik mano širdis.

ei. ieškai gal kažko?
Ne. nėra čia jausmų ir tiesos.
Ei. Gal ieškai tylos?
Užeik. Sutrikdysi. Tik muzika gros.

paimk pianiną. Ištempki į šviesą.
o smuiko garsai užklijuos širdžiai pleisrtą.
Bunda užmigusios mintys, viltis.
Grįžta namo šypsenos spindulys.

Ei. Ar ieškai kažko?
taip. Atsirado čia daug šilumos.
Ei. Gar ieškai vilties?
Užeik. Paklausyki ritmingos rimties...

*********
Magic bubble.
Just bublle. But magic.
Key of my heart.
I think - it's fantastic.

vėl rieda lašelis širdies krašteliu.
Iškęsti negali jis skausmo spyglių.
Ridenas ir liniją žymi raudoną.
Toj vietoj užaugs tik silpnutė aguona.

Pamilti akim - neteisinga. netikra.
nemato širdies. nemato, kas skirta.
Tik akys akis. Tik žodžiai žodžius.
Tik širdį širdis supras. nepražus.

Ne žodžiais, o darbais jausmus parodyt reikia:)
Juk elgesys daugiau stiprybės žmogui teikia:)
Nereikia eSeMeSuos vaizduoti, kad myli,
Jei jausmo šito, tikro, parodyt negali :)

Nereikia tavęs, kai kažkur tu toli.
Sugrįžk, apkabink ir laikyki glėby.
Nereikia man žodžių. Tik reikia veiksmų.
Kuriuos man parodyt gali tiktai Tu

Tu norėjai išmest iš pasaulio mane
Sugrįžau bumerangu atgal pas tave.
Norėjai nuvyti su rykštėm šalin,
o aš vis sekioju kartu įkandin.

Norėjai kad dingčiau kartu su tamsa.
Deja, papirkau ją šalčiu ir klasta.
norėjai, kad eičiau miegoti per amžius.
Deja, gal pabusk. Ir nebūk kaip koks mažius.

Ir kas, kad miegoti ramiai negali,
Manęs, kad nėra, sau į galvą kali.
O aš, kaip asoba didžiausia, nagla.
Aš sąžinė tavo. Dar ne pabaiga:P

Aš pardaviau sielą už laimės truputį.
vistiek šiais laikais ji jau niekam nerūpi.
Aš pardaviau laiką už savo tikslus.
Žinau, juos įveiksiu ne vienus metus.

Aš pardaviau viltį už dalį snobizmo.
Vistiek jau seniai neskaitau katekizmo.
Aš pardaviau praeičiai dalį draugų.
Vistiek, jie draugai, kol sėkmės dar turiu.

Parduosiu ir sėkmę. na kas man iš jos?
Tik liūdesio dienos iš paskos sekios.
parduosiu ir ašaras. Oj. neturiu.
parduot ką - nėra. Aukcioną baigiu.

Pamačiau mergaitę, tokią gražią, figūringą.
kažkodėl man pasirodė: nelabai jau ji laiminga.
Stoties mergaitė kaip nakties pašvaistė
pinigėlius ji šią naktį oj, ne saldumynams švaistė.

Sužybsėjo akys, kai tamsiam kampe
Čiut pasukus prie jos kojų stojo čiotka mašina.
nemenka kupiūra, kviečia lipt ir atsisėsti.
Už kelias tokias kupiūras galima gerai paėsti.

Čia nereikia žodžių ir gabumų ne, nereikia
Čia tik vieną kalbą - kūno- jai pamokyti juos reikia.
Ir nereikia aiškint jai, kad elgiasi blogai.
Šiam pasaulį savo kalbą jai diktuoja pinigai.

**********
Tu eik, mergaite, gerai padirbėk.
Apie darbą savo geriau nekalbėk.
ir nereikia rodyti čia savo ragučių.
negriauk savo darbo dėl poros minučių.

Ačiū už atimtą juoką, svajonę.
Ačiū už atimtas vėjo dainas.
Ačiū už paliktą man abejonę.
Ačiū už vėjais paleistas dienas.

Duodu tau laiką beribį ir laisvą.
Duodu tau laimės truputį. Nedaug.
Duodu tau juoką, likimą ir dainą.
Duodu mintis. Bet ir jų ne per daug.

Leisk išlydėt. Palinkėt gero vėjo.
Leisk sudėlioti natas pabaigos.
Leisk patikėt tuo, kuo žmonės tikėjo.
Leiski pabėgti ten be atvangos.

Eik ir paliki man trumpą žinutę.
Eik, bet sugrįžk, kai pagalbos reikės.
Eik ir skaičiuok išėjimo minutę.
Eik, o aš liksiu kur upė tekės.
**************
Kai myli laiko neskaičiuoji.
Kai myli - ateitim tiki.
kai myli - negali nekęsti.
nes myli, kai pamirš kiti.

Aš dovanoju ilgesį didingą.
Žinau. Tas jausmas Tau taip nepatinka.
bet dovanoju iš visos širdies.
Tikiuosi, nepamiršt manęs jisai padės.

Tau dovanoju rūpesčio truputį.
Žinau. Ir jis Tau visiškai nerūpi.
bet dovanoju iš visos širdies.
Tikiuosi, jis mane pamilt padės.

Tau dovanoju nerimą, laukimą.
Žinau, beprotiškai pakeis jie Tau likimą.
Bet dovanoju iš visos širdies.
Tikiuosi jie mane atrast padės.

Tau dovanoju ašarą lietaus.
Žinau. nereikia Tau visai dangaus.
Bet dovanoju iš visos širdies.
Ištikus bėdai - jos mane pakvies.

Tau dovanoju nuojautos dalelę.
Žinau, ji tik alergiją Tau kelia.
Bet dovanoju iš visos širdies.
Žinau. Pajusi, kai tavęs reikės.

uk tuk. kas beldžiasi į mano širdį?
Šio bildesio jinai tikrai negirdi.
Į geležį pribelst jausmams neverta.
kartoju tau ne pirmą ir ne paskutinį kartą.

Pasauly šiam žmogum būt man žalinga.
o robotų karta be galo reikalinga.
Juk robotas, skirtingai, nei žmogus.
Jis toks stiprus, galingas, sumanus.

Nežino jis ką reiškia jausti skausmą.
ką reiškia jausti apskritai betkokį jausmą?
ką reiškia pervargus visiems bumbėti?
Nemoka robotas kentėt, tikėt, mylėti.

Ir net pradirbus begalybę valandų,
Tereikia robotui naujų dalių.
jis nesiskųs, neverks ir nekentės.
Tiktai sustos. Neveiks. Tylės.

pakeisti jį nauju nebus sunku.
Padėk į dėžę. Jam ir čia jauku.
Ir neburbės, kad jis nereikalingas.
juk robotas nemoka būt laimingas.

Užprogramuok, ir padarys ką reikia.
Paspausk mygtuką - štai ir nebeveikia.
Jokių emocijų. nėra. Visai jokių.
Tik atsirado su laiku šiek tiek rūdžių.

Nereikia robotui net ir draugų.
Kažko viduj man daros neramu.
Ir mintyse staiga Turn off radau.
Ne robotas aš. Taip geriau.

Širdies nuvertinti nereikia,
Juk tiek jausmų ji žmogui teikia.
ir kas, kad klūpai pakely.
galbūt ne vienas toks esi?

Su ašarom tylėt tikrai neverta.
Jos kartais ir iš džiaugsmo krenta.
jei jau žmogus laimingas - jis dejuot nemoka.
geriau kaip ginklą panaudok tu juoką.

ir nenustok šnekėti man. Sau. Jiems.
Neleiski už tave šnekėt kitiems.
Geriau tu nežiūrėk į savo širdį, lyg pro rūką.
o švelniai nuvalyki ją paėmęs skuduriuką

Tu drąsiai kovojai už būvį po saule.
Manei, kad stipresnis už visą pasaulį.
Nusvilo, deja, įspūdingieji karčiai.
Ir gėdą nuryji nenoriai ir karčiai.

Nusliūkini tyliai, riaumoji naktim.
Gyvenimą saldint bandai tik viltim.
Dienom vėl planuoji išsiurbti kam kraują.
Įtraukti bandai ir kitus į šią gaują.

Sumąstei, užrašei, įgyvendint žadėjai.
Už savus net ir leteną dėti galėjai.
Paskyrei šiam mūšiui naktis ir dienas.
dabar pamatys visi kas yra kas.

išaušo diena. Tas tinkamas metas.
Sustoję būry jūs metate kortas.
Kas pirmas išdrįs prieš žioplius užriaumot.
Jauti, kaip taviškiai pradėjo bėgiot.

Pakilo audra apgaulinga iš smėlio.
neliko nei vieno, kas gelbėt žadėjo.
guli šiam lauke kiek smarkokai prikultas
tu tik mūšio lauke likęs vienišas liūtas.

Eidamas pro šalį tu užverk tvirtai duris.
Ašaroto lieso veido niekas čia nepamatys
Mėtosi ant žemės mano užrašų knygutė.
Telefono ekrane vėl žybsi dar viena žinutė.

"Tu atleisk už viską, ko nespėjau padaryti.
ko nespėjau žodžiais ir veiksmais tau pasakyti.
Tu atleisk už tai, kad laikas slenka taip lėtai.
Atleisk. jau griūva mūsų meilės pamatai."

Nepykstu. Atleidžiu. Suprantu, tačiau,
prie širdies tave priglausti norisi kaskart arčiau.
Nesakyk, kad griūna mūsų meilės pamatai.
pripažink: pabėgi, nes manai, kad tau blogai.

"Aš nenoriu tau palikti savo didelių bėdų.
Aš nenoriu baigti griauti mūsų meilės pamatų.
Bet nenoriu pripažinti, kad tu už mane stipresnė.
Išeinu, nepyk, mažyte. Susirasi sau geresnį".

***************

Aš išėjau ne tam kad vėl palikčiau.
Tu išėjai ne tam, kad vėl sugrįžtum.
Aš išėjau, kad baimės nesutikčiau.
Tu išėjai, kad viską ištaisytum

tu sakai, kad esu tas mažutis žmogutis,
kuris betkada ir visur gali suktis.
tu sakai, kad esu tobulybė tikra.
bet manau, kad esu aš - didžiausia klaida.

Tu sakai, kad melodija mano balsu
Tau gražesnė už tūkstačius gamos garsų.
tu sakai, kad esu tau kaip angelas tikras.
nemanau. Per mane tik nelaimės nutinka.

Tu sakai, be manęs net gyvent negali.
Aš žinau. Kai tiki - tu pats viską gali.
Tu sakai, kad nelaimėje draugą pažinsi.
Bet žinok. Kad jie laukia, kol skolą grąžinsi.

Tad einu. palieku. Nebegrįšiu tikrai.
Tegul sukas aplink tau kiti angelai.
Išeinu. palieku atminimą širdy.
Prisimink. neištrink iš širdies. jei gali.

jeigu myli - nereikia skaičiuoti nei laiko, jėgų.
Jeigu myli - nereikia bandyti papirkti turtu.
jeigu myli tikrai - tai mylėsi ir tokią:
paprastutę, protingą, o kartais - svajoklę.

Kai trūksta vilties ir tikėjimo maža...
Kai, rodos, likimas, nuleidžia sparnus...
Kai laikas užkrauna Tau didelę naštą,
Atmink, kad ne Dievas esi. Tik žmogus.

Kai baimė sukausto, kantrybė kai senka,
Kai, rodos, kad viskas aplinkui sugrius...
Žinok, kad yra tas, kas ištiesia ranką.
Kas padeda rasti teisingus kelius...

Yra, kas padės Tau keliauti link tikslo.
Yra, kas padės, kai atrodys sunku...
Net jeigu manysi, kad nieko neliko,
kažkas pasakys, kad: "Tavim aš tikiu"...

Tu leisk pasibelst. nelaikyki už durų.
Neleiski nueit, kai padėti norės.
Išgirsk, kai tau sako, kad tikslą pasieksi.
Tikėk savimi. Ir kiti patikės.

Gyvenimo tempas spartus, netikėtas.
Suspėti su juo kiekvienam juk sunku.
Etapą užbaigti, kai jis įpusėtas,
Pavyks, kai darbuosimės nuolat kartu;)

Dar vis nesuprantu, kaip iki šiol čia nebuvau užsukęs...
Tu labai man kilai akyse, žodžiais neapsakoma...sujaudinai iki širdies gelmių

ačiū, Tadai

Dūmas pakyla silpnos cigaretės,
Langas atvertas, už lango vėsu.
Šypsenos laukiu savo dievaitės.
jei neateis? nesakyk. man baisu.

Akys vėl stebi sniegenų šokį.
Čirpia, vilioja ir sukas ratu.
Tie vieniši vakarai man šaltoki.
Kurstykim židinį vaiskų kartu.

Jau baigės žavingas sniegenų šokis,
nukrito žemyn veniši pelenai.
Užgeso rūkyta seniai cigaretė.
jaučiu, kad mane užmaršty palikai.

Užversiu į tolumą vedantį langą.
užmiršiu, kad laukiau, kad tu čia buvai.
padėsiu po veidu nusilpusią ranką.
beliks tik kažkur vieniši pelenai.

***

Alone alone alone.
I'm feeling like a stone.

ikėjo mergaitė laimingu rytojum.
Gyvenimą savo palaikė ji rojum.
Svajojo mergaitė ir kūrė likimą.
neklausė, deja, mamos patarimo.

Saulė danguj jai laimę žadėjo.
mergaitė prie lango džiaugsmingai sėdėjo.
Tik gavo prakeiktą siaubingą žinutę:
Negrįšiu. Nepyk ir atleisk man, mažute.

*****

Neverk, mergaite, neliūdėk.
Į veidą šypseną įdėk.
Geresnę dieną sau žadėk
Ir savo ateitim tikėk.

****

praėjo dar metai, o gal ir keli,
Mergaitė laiminga jausmų sūkury.
ne meilė mergaitę aplankė ūmai.
Azartą jai kelia užgriuvę darbai.

liūdėti mergaitė laiko neturi,
Ir meilės griuvėsiai seniai neberūpi.
pražydo mergaitė. Ir vėl atsigavo.
Gyvenimo tikslą galiausiai atrado.

Sveiki, virtualūs mano draugai.
Realaus bendravimo mums permažai.
Iš Kauno ir Vilniaus, Skuodo, Šakių,
gausybės vietovių žmonių čia apstu.

Žinai, mano drauge, plataus interneto
Mums reikia smagaus internetinio meet'o
per skype'ą subursim bendraujančių grupę.
Mobilūs jokie šioj erdvėj neberūpi.

Sėdėjau ilgokai dar šitaip prie kompo.
Akims nerandu dabar tinkamo kampo.
paraudę, išdžiūvę ir pirštai atbukę.
Ir miegui jau laiko seniai nebelikę.

klausyk, mano drauge, iš web'o erdvių,
kankintis prie kompo ilgiau negaliu.
gal spjaunam trumpam interneto platybėn.
gal lekiam greičiau susiktikt realybėj? :D

Vėl delnas švelniai glosto tavo plaukus,
o lūpos liečia skruostus šilkinius.
Širdis vėl muša ritmą svaigų it patrakus.
o jausmas kažkoks keistas, neramus.

Vėl drebančiu balsu bandau kažką sakyti.
tu pakeli akis. Ir greit nuleidi jas.
nebegali krislelių mano akyse matyti.
kažkas tik prasidėjo... štai baigiasi kažkas.

Aš prieinu prie lango, kol dar niekas nepamatė,
kaip liūdna man be proto. Širdyje sunku.
štai rankoj tyliai baigia smilkti cigaretė.
Nebyliai į senutę tvorą kaimynų žvelgiu.

Žinau, kad jau nebus daugiau, kaip buvo.
Nebus džiaugsmingų laimės valandų.
išeik. Nes viskas jau seniai pražuvo.
tau atminimui bučinį siunčiu.

Suradau aš Tavo laišką ant stiklo.
po jo mano širdy nieko neliko.
pasiimu rankon kempinę sausą,
rankos iš lėto veidrodį prausia.

Maniau, neišeisi. palauksi. Sugrįši.
maniau, kad užgydydi sieloje plyšį.
Nuplaunu stikle tąvajį atminimą.
Akys liūdesiu dvelkia. Toks jau likimas.

Atsisėdu kampe iš žvelgiu lyg beprotė.
Akys viską, kas bloga jame, man parodė.
Ir gėlės dėžėj, jau nuvytusios guli.
O širy tuštuma. Tik viltis vis dar budi.

Nerašyk man laiško
Liūdno ir pikto.
Nerašyk, nes širdy
jau nieko neliko.
neaukok minutės.
nei vienos minutės.
nepalik ant stiklo
tos žiaurios žinutės...

Mažą drugelį pievoj vaikiaus,
Žiogą judruolį ant delno laikiau,
Smilga tipeno graži boružėlė.
Kas taškelius ant sparnų jai užkėlė?

Tikėjau tada ir stebuklais, ir fėjom.
tikiu ir dabar. Tikiu dar ir vėju.
Tikiu praeitim, ateitim, dabartim.
Tikiu ir pasauliu kartu su Tavim.

Ir kas, kad elgiuos, kaip mažutė mergaitė?
Gal liūdesio dienos sėkmės neišvaikė?
Patinka sugrįžt mintimis į vaikystę,
Kur supo, mylavo mane dar mažytę.

Kur pokštus krėčiau nebijodama nieko,
Kur vaikiškas juokas nebandė sukt laiko.
Kur laukė, žavėjos, mylėjo, tikėjo,
Kur skaudžiai suklupus padrąsint skubėjo...

Kur mokės ir džiaugės kartu su manim,
Kur pasakų princai žavingom pilim,
Kur netgi varlytės - princesės gražuolės,
Kur aš ne viena, o pasaulis didžiulis.

Nekriski, pakilk, taip, kaip feniksas kilo.
Dangus - ne aukštai. Tik vilties tau neliko.
Pažvelki aukštyn. Ištieski jam ranką,
pajusk, kaip gražiai ašarėlės jo krenta.

paverk. Išsirėk. vėl aukštyn pažiūrėk.
Nušluostyk akis. Savimi patikėk.
Tau ranką išties angelai, kurie saugo.
neleis pasilikt tau vienai vidur lauko.

Negrįš? gal gerai. neprašyk pasilikti.
Išliek eilėmis susikaupusį pyktį.
jei būtų sunku - laiko jam nešvaistyk.
Jei ašaros kris - SMS man rašyk

Aš stovu nukreipusi žvilgsnį į kraštą
Tereikia, kad gaučiau vienintelį šansą.
Bet, rodos, kad niekas aplinkui negirdi.
Tik spjaudo į skaudžiai išraižytą širdį.

Tikėjau savim, bet tikėjimas dingo.
Tik žodžiai tušti ir nerimas liko.
Gyvenimas šito tikrai nėra vertas.
Teliko žymeklis prie kelio prikaltas.

Kai kylam - mes stiprūs.
Silpni - krisdami.
Draugai - kai mums sekas.
kai ne - mes vieni.
Kai smogia - atlaikom,
kai laiko - krenti.
Gyvenam ir mirštam
Jausmų apsupty.
kai sekasi - esmę
džiaugsmų pamiršti.
kai drybsai parkritęs -
Staiga supranti.
Ne turtai į laimę
o mintys nuves.
Svarbu kas šalia.
Ar palaiko nors kas?

Mano širdutėj gyvena velniukas,
Toks mažas, padykęs, spalvotas bailiukas.
Išlįst viešumon - dar per mažas. Nedrįsta.
Tad slepiasi vis, ir stebi, kas vyksta:)

Pasėdi ramiai, vėl dūksta džiaugsmingai.
patinka jam murksantys tyliai flamingai.
kepšioja visus, kas nosis suraukę:)
ir šypsenos tavo tykodamas laukia

Užsidedu paltą, duris rakinu,
Apsisuku tyliai, per gatvę einu.
Melodiją skleidžia ramiai ausinukas.
Ir paslaptis slepia pakylantis rūkas.

Žmonių silutetai. Tik jų čia nedaug.
Nulūžęs medelis, nespėjęs užaugt.
Aš nosį kišu į šaliką baltą.
Gatvėj žvarbu, bet man čia nešalta.

Be tikslo einu. Ir neskubu niekur.
Negaila minčių, svajonių ir laiko.
Gyvenimą tarsi iš šono stebiu.
Kas linksminas vis. kažkam gal sunku.

Kas žaidžia kieme. Kažkas sunkiai dirba.
Purena gyvenimui paruoštą dirvą.
Kas miega dar vis. kažkas atgailauja.
Kas moko kitus, kas lekia į gaują.

Ir skleidžiasi rūkas. Štai rytas šviesėja.
Kažkas jau sugrįžta. Kiti tik išėję.
Melodija stiprina supantį vaizdą.
Sustiprina šilumą, ryškina klaidą.

Apsisuku greitai, einu link namų.
Dėlioju mozaiką iš savo svajų.
Štai slenkstis nutrintas, nuo žingsnių manų.
Aš pasuku raktą. Namai. Čia ramu.

Sėdi ant kelių pliušinis meškiukas
Akis padabino mažytis lašiukas.
Lengvu žingsneliu nušuoliavo per žandą.
Jaučiu. paskui jį jau ne vienas greit krenta.

Sutaršyti plaukai ir išbalęs veidelis...
Basos kojos ant grindinio, šaltas vėjelis.
Už lango pavasaris tyliai jau beldžias,
o širdį sukaustė tik speigas ir ledas.

Nusvirusios rankos nelaiko meškiuko.
Ant grindinio šalto mergaitė suklupo.
Ir akys ledinės jau nieko nemato.
Net ištiestos rankos ir duodamo palto.

Mergaitė pasauly savam jau viena.
Ir gęsta iš lėto mergaitės diena.
Suglebęs kūnelis, šalia ir meškiukas.
Ledukai ant skruosto ir šaltas vėjukas...

****

kadais dovanojai pliušinį meškiuką.
Į žandą ne kartą davei bučinuką.
Mylėjai. Tikėjai. Staiga išėjai.
Kodėl mane vieną čionais palikai?

nenoriu tikėt, kad dar ką sutiksiu.
Žinok, širdimi tik tave prisiminsiu.
jau šalta. Greičiau. nematai? Aš skubu.
Atodūsis vienas ir mes jau kartu...

ašara tyliai man rieda skruostu,
Vėl naktimis aš nesudedu bluosto.
Verkia vaikai, išsigandę šaukimo.
Deja. negaliu aš pakeisti likimo.

mušk, mušk, stipriau, nelauk
Už mano skausmą atgailauk.
Tik prieš silpnus esi erelis,
nes prieš kitus tu toks durnelis.

Skruostas dar dega, šoną skaudena,
Viltis širdyje kažkodėl dar rusena.
negers, nebemuš. Nešauks. Atgailaus.
pavargusią švelniai paims ir priglaus.

Maniau, kad kentėti turiu dėl vaikų.
Bet dar labiau gaila liūdnų jų akiu.
Staiga suprantu. neteisi. Aš suklydau.
Jausmuos nesveikuos jau seniai pasiklydau.

Nusprendžiau tvirtai. negaliu. išeinu.
Nepyk, bet tave aš ramiai palieku.
Praeis dar kiek metų ir aš atsigausiu.
Už savo klaidas dar nekart atgailausiu.

Tave man primins tiktai gyjančios žaizdos.
Manau, išsitrins su laiku šitas vaizdas.
Sėkmės tau kely. Nebe tavo jau laikas.
Dabar supratau. buvai velniškai paikas.

griebiau už rankos laimę. Deja. Jinai pabėgo.
Nuliūdusi stovėjau. nereikia man jau nieko.
Pasaulis papilkėjo, neleidau jam nušvisti.
Ir kaip tada galėjau taip imti ir suklysti.,

ilgai liūdnai galvojau, ko siekiu, kuo tikėjau.
Suprasti, kas nutiko, aš niekaip nemokėjau.
kol vieną niūrią dieną Šviesi mintis nušvito.
nereikia laimės griebti. tereikia paprašyti.

Pakalbinau truputį, šalia džiugiai prisėdau,
O laimę man pasakė, kame labiausiai klydau.
Ne jos ieškot man reikia. pačiai ką nors sukurti.
tada pasidalinti ir su kitais truputį

Saugok sapną
tartum medis saugo paukštį.
Saugok sapną,
kad pajustum vaiskų aukštį.
Saugok sapną,
nes jame tave matysiu.
Saugok sapną,
Nes be jo aš pasiklysiu.
Saugok sapną,
nes jame ramybė slepias.
Saugok sapną,
net kai rytas tyliai kelias.
Saugok sapna,
Šviesų, linksmą, gerą.
Saugok sapną,
Nes pabūt jame taip gera:)