Fober "menas" ;)

o aš dar vaikystėj sau kelią rinkaus
Kur eit - nesakysiu net jei kas paklaus.
Kiekvienas keliauja kur jam parankiau.
Suklupęs - pakyla ir žengia toliau.
Kas tikisi kelio lengvesnio - supras,
kad duobę apeit reik, o kalną kai ras
Apeis negalvodamas. Jis nesupras,
Kad kliūtys stiprybės suteikia galias.

Jou jou, kaip reikiant pavariau,
Poeziją ir humorą aš posmuos sumaišiau
Bobutė mano pyksta už šitą kandžią kritiką,
Ir kandžiai užkabintą poezijoj politiką
Nejau ji nesupranta, kad viskas aprašyta,
Kad visa, kas žydėjo – su žemėm sumaišyta.
Dabar madoj ironija, madoj ne intelektas.
Oj, lėksiu į virtuvę, prisvilo man kotletas.
Taip baigėsi poezija. Gana skleist tą ereziją.
Bobutė lai nepyksta, va gėlės jos jau dygsta.
Tesidžiaugia vazonais, o aš klausau muzono.
Audros gal ir neskelbsiu dėl bobiško kanono:D

Žinau, keliai – ne visad eina tiesiai.
Žinau, juose yra kalnų, duobių.
Žinau, kad pereit viską aš turėsiu,
Bet kalnus ir duobes aplenksiu gudrumu.
Žinau, kad koją man pakišt norėsi,
Žinau, kad ranką tiesi, kai tau bus sunku.
Žinau, kad į akis sakysi – ką girdėt norėsiu,
O už akių – pasiųsi po velnių.
Žinau, ateis kada toks laikas,
Kai tau išties bus velniškai sunku.
Net ir tada, jei ranką tau ištiesiu –
Tu pasistengsi temptis ir mane kartu.
Žinau. Tu niekada nepasikeisi.
Žinau. Kas įgimta – pakeist sunku.
Aš ir nekeisiu. O keliu savuoju
Keliausiu be tokių draugų, kaip tu.

Netikrą istoriją
Tuoj sugalvosiu,
Slapyvardį „crazy“
Visiems keverzosiu,
Gyvenimo kreivę
Kaip noriu vingiuosiu,
O kas man uždraus?
Į teismą paduosiu!
Kurtoj realybėj
Žvaigžde pabuvosiu,
Autografus savo
Už „štukę“ parduosiu
Žurnalų viršeliuose
Naiviai pozuosiu,
Žydruosius ekranus
Ramiai okupuosiu.
Sapnuosiuos gerbėjams
Kol jie susipras
Ir vietos plakatams
Ant sienos suras.
Pamatę praeinant
Visi atsisuks,
Iš lėto važiuojant
Mašiną užpuls.
Kažkoks maniakas
Sekioti pradės...
O, Dieve,
Nereikia man
Šios padėties!
Slapyvardį mesiu
Link šiukšlių dėžės.
Gana. Jau nereikia
Šlovingos žvaigždės.
Nors, gal ir gerai
Dėmesys vis tik buvo.
Nuo šiol aš svajosiu
Pabūti seimūnu.
Kišenėse vėjai
Kai švilpaut nustos.
Tada gal ir mintys
Normalios sustos:D

Tik tyliai, nedrąsiai ilsėjosi džiaugsmas,
Tik skaudžiai, aštriai kankino vėl skausmas..
Tik šaižiai, neaiškiai girdėjosi šauksmas...
Beprasmiai, bauginančiai veriantis posmas...
Tikėjotės meno?
Deja, jo nebus...
Tikėjotės grožio?
Ar kūrėt jį jūs?
Tik sėdit ir laukiat,
Lyg maisto lėkštėj..
Bet nėr čia liokajaus...
Meniu čionai nėr...
Lapas po lapo
Mintį rašau.
Nutrūksta..
Iš naujo imu...
Vėl rašau...
Ir vėl tu tikiesi
Surast čia kažką.
Nevark.
Gi sakau,
Čia ne meno šaka.
Čia rimui nėr vietos..
Eiles ar matai?
Kalta čia vaizduotė.
Ne eilės.
Tikrai...
Randi čia tik tai,
Ką mintys nurodo:
Jei liūdesio –naktį,
Ir dieną – jei džiaugsmo.
Vaivorykščių pievas ir
Lašą lietaus..
Purvynuose miegantį
Foną žmogaus.
Bet jei nors trumpam
Tu susimąstai,
Visur eilėse
vien save tematai.

Tu negirdi?
Matyt ir nereikia.
O gal tik nenori girdėti?
Tyli?
Bandau tau įrodyt,
Kad vasara kvepia,
Kad rudenį lapai nebūna žali...
Įtikint bandau,
Kad ne viskas, kas pilka –
Tik blogis, nelaimė,
Spalva negraži...
Kad saulė –
Ne vien tiktai šilumą teikia.
Bet tu – užsispyręs.
Vis tiek negirdi.
Staiga susivokiu:
Bandau tau įrodyt,
Kad viskas tik taip,
kaip aš tematau.
Daugiau nekalbėsiu,
Nešauksiu,
O lauksiu.
Matyki tik taip,
Kaip atrodo tik tau.

O mano kambary lelijom vakar lijo
Ir sienos nusidažė šviesia gėlių spalva.
Pro langą žvelgė mėnuo, o žvaigždės žaist norėjo
Su dar neišmatuota melsvai blausia šviesa.
O mano kambary nebuvo linksmo juoko
Nebuvo nei plakatų su scenos žvaigždėmis
Nebuvo čia vienatvės ir džiaugsmo begalinio.
Čia buvo tiktai mintys ir aš čia su jomis.
Ir man nesvarbu, kad už lango žvaigždėta
Kad naktis – ne diena – taip pat nesvarbu.
Nesvarbu, kad išdykėlės spalvos nerimsta.
Man svarbu – kas esu, ką turiu, kuo tikiu.

kuriu sau pasaulį -
Bekraštį, spalvotą.
ir kas, kad ne viskas
vien balta ir juoda?
Kitokį pasaulį
Kuriu vien tik sau.
Jei nori užeiti -
Šypsokis daugiau:)
Eilių prirašysim,
Sukursim dainų,
Pašoksim hip hopą
Lambados ritmu:)
Čia viskas kitaip,
nei taisyklės nurodo.
velniop tas taisykles,
Aš noriu poprock'o!
Ir darbas čia bus -
kokį pats sugalvosiu.
miegosiu tik dieną -
naktim - baliavosiu:D
nebus čia veidų
Surauktų ar niūrių.
Čia valdo linksmybės,
Nėra čia ribų!
Manai, kad kūrybiška
Siela ir tu?
Užeik ir daryk tai,
Kas tau malonu;)

o aš visą rytą arbatą ruošiu,
Akys paraudę.. Nuolat verkiu...
Kai tu buvai laisvas - prieit nedrįsau
todėl tą arbatą dabar ruošiu sau...
Tu net nežinai, kad aš egzistuoju,
kad dieną ir naktį save ignoruoju
už tai, kad likimas man buvo šykštus,
drąsos pagailėjo. Man jis per kartus.
Akis kai užmerkiu šalia pamatau
nuostabų paveikslą, kurį nutapiau
kai mintys klajojo kažkur pas tave
dabar šis paveikslas man bus atrama.

Pikta – juokinga…
Liūdna – džiugu...
Keista ir tikra...
Ramu – neramu...
Tamsu ir saulėta...
Aštru ir švelnu...
Kieta ir minkšta...
Saugu – nesaugu...
Žengiam į priekį.
Grįžtam atgal...
Baisu – užsimerkiam...
Drąsu? Ne. Ne man.
Pasukti į šoną
Ar eiti pirmyn?
Nuklydus – sugrįšiu?
Ar trauktis tolyn?
Tiesa tai, ar melas?
Suprast negaliu...
Žemėlapy ieškau
Lengviausių kelių...
Paklausiu praeivio...
Jis rodo kairėn.
Nors balsas man kužda:
Pasuk dešinėn.
Gyvenimas veda
Vingiuotu keliu.
Todėl aš keliausiu –
Kaip man patogu.
Gal klysiu ir grįšiu,
Gal bus man sunku.
Sau kelią aš skinsiu
Net jei bus baisu.
Neklystantys irgi
Bent kartą suklysta.
O klaidos po laiko
Į patirtį virsta.

Sudėliotos knygos lentynoj.
Tvarkingai sudėti lapai ant stalo...
Be priekaištų suguldyti pieštukai...
Išplautas kavos puodelis... Ne mano...
Aplik tvarka, kaip iš gyvenimo rašto.
Kurios iš manęs aplinkiniai prašo.
Nukrypsi – pasmerks.
Klausysi – pamirš.
Tai – ne tas kambarys,
Apie kokį svajojau.
Tai – ne tokios taisyklės,
Kokias aš sugalvojau.
Tik vienas šablonas,
Tik vienos taisyklės.
Tik vienas paveikslas
Žmonių kasdienybės.
Man uždrausta klysti,
Klaidas ištaisyti.
Man uždrausta pykti,
Neleista mąstyti.
Išdrįsau...
Pabandžiau...
Nesuklydau...
Deja...
Vis vien likau visų pasmerkta...
Ne todėl, kad bandžiau,
Nuo taisyklių nuklydau.
Tik todėl, kad netyčia
Visai nesuklydau.
Toks jau yra tas
Lietuviškas bruožas:
Neklystančius – trypti,
Suklydusius – smerkti.

Pagaliau sulaukiau

O taip....
Mums patinka skaityti.

dabar jau kiek bus - visi bus tik patys naujausi, patys šviežiausi :)

trinam ranktes

oj, palauk :D apie jus kai sueiliuosiu...

įdomu,įdomu :p
Žinai,tavo šita tema tuoj permuš flūdą ;DDDDD
Gerai,labai gerai!!!!!
Myli tave čia visi....

Man nereikia siekt rekordų,
Mokytis naujų akordų,
Siekti temų aukštumų.
Aš čia svečias tik esu :)

Nosies tu nekelk aukštyn,
Aš esu dar su viltim,
kad sulauksim, vis tik, meet'o
:) aš tikiu tuo nuo pat ryto :D
Fanė dar nesu gera:)
Nekuista fonoteka,
daug dainų dar negirdėtų.
Gal surinkt jas kas padėtų?
Nosį čia kišu kas dieną
Ir po kartą net ne vieną.
Edgą, Mexicą ir Joy
Rasiu šiandien ir rytoj :cor:

Mexica, neatsakei,
kur dainų daugiau matei?
ar padėsi jas surasti,
Man gražiausią jų atrasti?

Tikamas sau atsidėsiu,
Mokytis tekstus pradėsiu,
O kai meet'as mums išpuls -
Rodysim savus balsus

Trauksim gal šiek tiek pro šoną,
nepataikysim į toną,
bet dainuosim iš širdies,
Tai jus nuginkluot turės

kas rytą, kas naktį, kas dieną žvelgiu
Tik tau, vien tik tau į akis...
Akimirką noriu sugauti, kai tu
Sakysi: gražus rytmetys.

Tyli. Nesakai. Tik užmerkęs akis
miegi. Aš lieku su tyla.
Pabusk, na pabuski. nejau negirdi?
Nerimsta širdelė mana...

Pabusk, nors minutei, sekundei vienai...
Ir leisk pasakyti: "Aš čia".
Bet rimsta, nurimsta plakimo garsai..
Aplink tik grėsminga tyla....

šitas - pats šviežiausias :) pirmiausiai čia ir įkėliau, o tik po to į SM gero vakariuko :) įtariu, kad po atbatos teks šuoliuot tiesiai į lovą :)

Šviežiena gražiausia

Rūkas bekraštis pinas po kojom
aidas kartoja, neiki dar rojun...
Šaltas akmuo, pasiklydęs laike
bando užstot, sulaikyti mane...

Vėjas, kaip plunksną, neša į tolį...
Žvaigždžių labirinte girdžiu, kaip kartoji:
Pabūk. Neišeik. Pasiliki dar čia,
Kol mano širdy dega meilė karšta...

Ir leidžiuos žemyn, vėjau, leisk, jei gali...
Rūke, paleisk, nelaikyki glėby...
Šaltas akmuo, pasitrauk nuo takelio...
Ašaros džiūsta nuo šalto vėjelio...

Akys pabunda, pirštai pakyla
Perskrodžia spengiančią mirštančią tylą...
Lūpų kampučiai bando kalbėti...
Bet dar kiek anksti. Dar kiek teks palūkėti...

***

[grįžau, nes šaukei, nes paleist nenorėjai,
Nes viltį paleidai, kad grįžčiau. Prikėlei.
Grįžau, nes tik Tu man priminti suspėjai,
Kiek daug ir svarbių Tu jausmų man sukėlei...]

[Myliu ]

dar šiek tiek šviežienos, parašytos prieš porą minučių :)

Na ir nenusibosta taip?:D
Aš tai kol parašau ;DDDDDD

o kas čia gali nusibost? :) kelios minutės ir tekstas yra :)

Gražiausia,kur naujausia

Gintaryte, mano tekstus Dalgis peikia :D o Dima pats prašo, kad parašyčiau ypač, kai reikia greitai parašyt
Rita, tobulėjam, tobulėjam :)

Atleisk už tuos žodžius, kurie sąsiuviny beliko,
Kurie ištrūkt norėjo, srist, bet jiems tai nepavyko...
Atleisk ir už mintis, kurios skrynelėj tupi...
Tikriausiai šiandien jos tau visiškai nerūpi...

Atleisk, už jausmą, saugotą ilgai krūtinėj,
Už ašaras slėptas senoj aplūžusioj pintinėj...
Už Ilgesį, kuris šešėly pasislėpęs tūno
Ir niekam, niekam neparodo savo tyro kūno...

Atleisk už mirusias viltis, kurios ilgai ruseno..
Ruseno, kol suprato, kad belaukiant ėmė - ir paseno...
Už skausmo vandenį, kuris jas tyliai užgesino...
O laukti buvo verta. Tik jo to jau nebežino...

*****

[iš begalybės plazdančių mičių išrink svarbiausią,
Padėk ant pjedestalo ir sakyk: "Ji man - brangiausia.
Po to nuleisk, paslėpk, ir trauk jau kitą...
Štai ir esmė. Tai laikina. Nerimta.]

Kaip aš pasiilgau mūsų menininkės
Jau pirmadienį,galbūt ir naujas tekstukas bus

Jurgita, grįžau anksčiau, nei planavau bet jei tekstuko labai lauki - manau, tuoj ką nors sukurpsiu