Fober "menas" ;)

dar šiek tiek šviežienos, parašytos prieš porą minučių :)

Na ir nenusibosta taip?:D
Aš tai kol parašau ;DDDDDD

o kas čia gali nusibost? :) kelios minutės ir tekstas yra :)

Gražiausia,kur naujausia

Gintaryte, mano tekstus Dalgis peikia :D o Dima pats prašo, kad parašyčiau ypač, kai reikia greitai parašyt
Rita, tobulėjam, tobulėjam :)

Atleisk už tuos žodžius, kurie sąsiuviny beliko,
Kurie ištrūkt norėjo, srist, bet jiems tai nepavyko...
Atleisk ir už mintis, kurios skrynelėj tupi...
Tikriausiai šiandien jos tau visiškai nerūpi...

Atleisk, už jausmą, saugotą ilgai krūtinėj,
Už ašaras slėptas senoj aplūžusioj pintinėj...
Už Ilgesį, kuris šešėly pasislėpęs tūno
Ir niekam, niekam neparodo savo tyro kūno...

Atleisk už mirusias viltis, kurios ilgai ruseno..
Ruseno, kol suprato, kad belaukiant ėmė - ir paseno...
Už skausmo vandenį, kuris jas tyliai užgesino...
O laukti buvo verta. Tik jo to jau nebežino...

*****

[iš begalybės plazdančių mičių išrink svarbiausią,
Padėk ant pjedestalo ir sakyk: "Ji man - brangiausia.
Po to nuleisk, paslėpk, ir trauk jau kitą...
Štai ir esmė. Tai laikina. Nerimta.]

Kaip aš pasiilgau mūsų menininkės
Jau pirmadienį,galbūt ir naujas tekstukas bus

Jurgita, grįžau anksčiau, nei planavau bet jei tekstuko labai lauki - manau, tuoj ką nors sukurpsiu

Savo kerinčiais pirštais priliesk dar apsnūdusią širdį
(apžavėk, ir paliesk: lai ji nieko negirdi.)
Ir minčių sūkuriais išvaduok iš jausmų marmurinių
(tų šaltų, pilkų, negražių ir... ledinių)
Tai padaręs - pažadink mane iš sapnų popierinių
(jie sukaustė mane, bet aš tyliu).
O pažadinęs tyliai ištark: "Vis dar MYLIU"
(ir iškart pasilenk. Į žanduką atsiųsiu bučinį gilų)...
[tik nepaskęsk]

labai miela

oj, tiesa :D nieko aš nemyliu (neskaitant giminaičių ir artimiausių draugų ] :D tep, kad prašyčiau mano tekstų herojų su manim netapatint :D idėjiniai veikėjai čia :D IDĖJINIAI {čia asmeniškai tam, kuris klausė manęs, kodėl savo vaikinui tiek daug eilių rašau kita vertus, net jei ir turėčiau tokį - vistiek eilės ne jam būtų :xa: ]


Jurgita, šįkart kažkaip laaaabai daug tylos tekste :D )

Kažkoks čia biški ne Rasos tekstas
Man patiko esmė....
Bet na ne Rasos...

kodėl ne mano? :D

sužvarbęs vėjas kelia plaukus skruostų link ir slepia veidą...
Galbūt skaudoka... bet jisai taip slepia padarytą klaidą,
Kuri ilgam aštriai širdy įstrigs lyg stiklo šukė.
Tik laikas gludins ją, o tu nuo šiol tampi slapukė...

tavo kūryba maždaug apie meilę... ;D
A čia ne to...

Jurgita, pamatytum tu visus mano paeiliavimus... :D visko ten pilna :D ne tik apie meilę :D

norėjau išskristi, bet kažkas nuplėšė sparnus...
Žadėjo naujus, bet kam jis man, kai manęs jau nebus?
Norėjau tikėjimo, bet kažkas išbarstė jo pelenus...
Žadėjo žiburį, bet kam jis man, kai tikėjimas žus?
Norėjau svajot, bet kažkas sugrąžino į realybę...
Žadėjo tikslą, bet kam jis man, kai palaužė stiprybę?
Norėjau suvokti, bet kažkas atėmė spurdančią mintį...
Žadėjo protą, bet kam jis man, jei visko negliu aprėpti?
Norėjau mirti, bet kažkas atėmė paskutinę antkapio lentą.
Žadėjo gyvenimą, bet kam jis man, kai viskas jau atimta?
Norėjau išnykti, bet kažkas atėmė žavinčią magiją...
Žadėjo stebuklą. Stebuklą? Jo noriu. O gal tai fantazija?
Ne. Tai tiesa. Ir man davė stebuklą. Aukštai iškėlė.
Nepasiekiau. Bet pamačiau, kad tai, kas atimta - galiausiai prisikėlė.

puiku,šian gauni 10 ;D
ir ilgas ir labai aš jį supratau... ;D

wohoooo, pirmas dešimtukas

Geriau apie tą mexica SM patiko man... ;D

tu čia turi omeny Audriaus šitą:

Oi oi oi,as ne mexikoj
daug graziu mergu
sauletu oru
turim Lietuvoj :DDDD

Ar mano šitą:

o, senjorita, buenos dias
gražus, saulėtas šiandieną rytas :D
gros serenadą sodely machos
(manau, širdelės gražiausias prašos) :D

Fober rašo:

o, senjorita, buenos dias
gražus, saulėtas šiandieną rytas :D
gros serenadą sodely machos
(manau, širdelės gražiausias prašos) :D

superinis tėčio irgi patiko...

tai va šitas ir yra į tą pusę iš idėjos Mexikano dainos tekstui :DDDD

Žavi tyli mergaitė pamilo. Taip pamilo.
Širdelėje drugiai plasnodami pakilo...
Svajonės vien tik JAM tebuvo paaukotos,
O dienos - ilgesiui ir meilei išparduotos...

Pašnekesiai su draugėm vien tik apie JĮ...
Iš draugės lūpų išlenda "tiesa" karti.
Iš ašaros suvilgo liūdinčias blakstienas.
Mergaitė žino: nuo dabar jis lieka vienas.

Kaip antilopė džiunglėse per sausrą
papuolus į kaitros užkurtą laužą -
Taip ir mergaitė blaškės tarp dvejonių:
JIS jai melavo? "Ne! Be abejonių!"

Kaip niekada nelaukia siaučianti audra,
Tai nebelaukė jos akla karti klaida.
Atsukti laikui bent šiek tiek - nėra jėgų.
Mergaitė žino: jie jau nebebus kartu...

Labai gražios pas tave eilės,panelyt
išties miela paskaityti :)

ačiū :)

Man šitas irgi labai patiko
tik jau per daug mano komentarų

nieko ne per daug ;D

Jei saulę pamilai - pamilk ir lietų.
na negi kaltas jis, kad retkarčiais vėsus?
Jei šypsnį pamilai - pamilk ir raudą.
ji nekalta, kad atsiranda per skausmus.
Jei obelį myli - pamilk ir kriaušę.
Ji nekalta, kad kartais tau tokia sprangi.
Jei draugą pamilai - pamilk ir priešą.
juk jis nekaltas, kad ne viską supranti...
---------

Ten, lietuje, gyvena mano dainos.
Jas krisdami lašai ryte atneš.
Jose sudėtos mintys svaigios,
kurias, kaip ašaras, dangus išbers.

kaip tik prieš miegą

jap :D su moralu: jei kažką myli - tai mylėk ir priešingybę

Kaip einas latino,a?
Nesusirgo?

einas, einas :D tik darbų laaabai daug, o laikas dar labiau ribotas